dr. Vytautas Rėklaitis
KTU, programinės įrangos katedros docentas
LITNET ekspertų grupės narys

Minime LITNET 10-metį turėdami kompiuterių tinklų profesionalų būrį Valdymo centre KTU ir kituose tinklo mazguose visuose pagrindiniuose Lietuvos miestuose. Tad grįžkime 10 metų atgal ir dar truputį anksčiau, kuomet buvo kuriamas tinklų padalinys KTU Skaičiavimo centre. Tuo metu į naujai žemėlapyje atsiradusias Baltijos valstybes plūstelėjo Šiaurės šalių parama. Kompiuterių tinklų bei komunikacijų sritis sulaukė dėmesio iš Oslo universteto prof. Rolf Nordhagen ir tinklų specialisto Vidar Bjerkeland, kurių dėka Nordic-Baltic tinklų projekto rėmuose Vilniaus universitetui bei Kauno technologijos universitetui buvo padovanoti Nors-Data kompiuteriai, turintys minimalią komunikacinę programinę įrangą ryšiui su nutolusiais terminalais ir elektroniniam paštui aptarnauti. To paties projekto rėmuose atsirado pirmasis kompiuterinio ryšio kanalas iš Vilniaus į Oslo, o taip pat tarp Vilniaus ir Kauno. Tai buvo įsimintini 1991-ji.

Tuoj po 1991-ujų Lietuvos akademinis tinklas augo labai sparčiai, ypač KTU, ir pagrindinė tam priežastis buvo tai, jog tinklų sėkla buvo pasėta į pakankamai gerai paruoštą dirvą. Todėl pirmiausia prisiminkime kas ir kaip ją ruošė.

KTU Informatikos fakultete gyvavo grupelė entuziastų, kurie darbavosi automatizuotų mokymo sistemų sudarymo ir taikymo srityje. Joje formavosi ir išaugo pirmas ir vienintelis LITNET Valdymo centro direktorius dr. Rimantas Kavaliūnas, Kauno regioninio distancinio mokymo centro direktorė dr. Danguolė Rutkauskienė, LITNET valdymo centro inžinieriai-programuotojai Rytis Indrašius, Milda Mimienė, Jolanta Totoraitienė. Naudodamiesi tuometine ūkiskaitine mokslinių darbų finansavimo schema, grupelė turėjo užsakymų ir ryšių su vedančiais sovietų sąjungos institutais Maskvoje, Kijeve, Rygoje. Įsibėgėjus didžiajai pertvarkai, sąjungos aukštojo mokslo ministerija užpirko didelį kiekį IBM personalinių kompiuterių ir skirstė juos aukštosioms mokykloms pagal paraiškas ir įsipareigojimus vykdyti mokymo bei studijų kompiuterizavimo darbus. KTU pavyko ‘įsiterpti’ su 4-iomis paraiškomis ir tų darbų vykdymui 1988 m. lapkričio mėn. KTU gavo 22 PK-ius, tame tarpe lokalaus Token Ring tinklo įrangą su Novell NetWare 2.13 versija. Tuo metu neįsivaizduojamai moderni PK-ių laboratorija, turinti beje pirmą ir tuo metu vienintėlį lokalų tinklą Kaune, o gal ir respublikoje, buvo įrengta dabartiniame KTU Dizaino fakultete. Pagrindiniu įrengimo varikliu buvo Rytis Indrašius, kuris iki šiol yra LITNET valdymo centro tinklų techninės įrangos inžinierius.

Tuo pat metu tapo akivaizdu, kad į taikomosios matematikos studijų programą būtina įtraukti kompiuterių tinklų discipliną. Kadangi šių eilučių autorius vykdė ir koordinavo mokymo programų projektavimo darbus vienintelėje laboratorijoje turinčioje tinklą, jam ir teko imtis kompiuterių tinklų dėstymo Informatikos fakultete. Paruošti pirmą kompiuterių tinklų kursą ypač padėjo R. Kavaliūnas bei R. Indrašius, o kursas buvo įtrauktas į 1990/91 mokslo metų studijų programą ir skaitomas rudens semestre.

1990-tais PK-ių laboratorija buvo perkelta į naująjį KTU Skaičiavimo centro pastatą, ji pritraukė jaunų kompiuterių tinklais susidomėjusių specialistų. Tarp jų buvo iki šių dienų su UNIX sistema nesiskirianti LITNET zonos vardų administratorė Daiva Tamulionienė, gabus telekomunikacijų inžinierius Zenonas Bedalis, pirmoji elektroninio pašto administratorė Ina Ščerbinskienė. Palaipsniui laboratorija nutolsta nuo mokymo kompiuterizavimo ir vis daugiau dirba tinklų įrangos srityje. Ir būtent tuo metu, jau atėjus Lietuvos nepriklausomybei, turint norvegų paramą, atidaromas tinklo kanalas į pasaulį. Jo kūrėjai  susiburia po Lietuvos akademinio kompiuterių tinklo LITNET vėliava. Ir čia paminėti įsimintini priešistorijos momentai, man regis, ir parodo, kad tokiam susibūrimui KTU buvo pasiruošta gerai.

Iš pat pradžių LITNET žmonės suprato, jog nepakanka turėti tinklą, būtina jį plėsti pajungiant kitus universiteto padalinius bei kitas institucijas. Tačiau tuo metu ypač trūko kompiuterių bei tinklo įrangos ir resursų jiems įsigyti. Tuo tarpu LITNET kūrimosi stadijoje užmegzti ryšiai su Mančesterio Metropolitan universitetu įgalino kokybiškai paruošti pirmojo 1992-jų metų TEMPUS programos turo projektą, kurio tikslas buvo įrengti modernią kompiuterių tinklų mokymo laboratoriją KTU Informatikos fakultete ir parengti atatinkamus studijų modulius. Jau 1993 metų birželyje fakulteto Programinės įrangos katedroje buvo įrengtas tinklo mazgas, turintis du Sun SPARC klasės serverius, ir 12-kos PC-486 Ethernet tinklą su tam laikui galingu Netware serveriu, kuris “sukasi” ir iki šiol. Tai buvo stipraus LITNET padalinio kūrimo pradžia Informatikos fakultete. Vėliau, iki 1996 metų, apjungus dviejų TEMPUS projektų lėšas, tinkle atsirado galingesnis serveris su Oracle DBVS, daugiau UNIX darbo stočių, buvo plečiamas personalinių kompiuterių tinklas ir nutiestas bene pirmasis optinio kabelio segmentas ryšiui su LITNET Valdymo centru.

 Tai buvo labai spartus fakultetinio tinklo vystymo etapas, kurio metu pradėti distancinio mokymo ir universiteto IS taikomieji darbai. Sun korporacijos Šiaurės šalių padalinio atstovas Kent Aberg 1997 metais gerai vertino pradėtus darbus bei Sun darbo stočių pilną tinklų mokymo laboratoriją ir pasiūlė fakultete įrengti "SunSite Lietuva" ir tam tikslui korporacija dovanojo tiems laikams neregėto pajėgumo dviejų procesorių Sun Enterprise 4000 serverį su 40 GB apimties išorinių diskų komplektu. Juose buvo saugoma ir nuolat atnaujinama sisteminė programinė įranga, gaunama iš kitų šalių SunSite tinklo serverių, tačiau kartu tapo efektyvesnis darbas su Oracle, vartotojų administravimas bei aptarnavimas. Negalima nepaminėti katedros dėstytojų Nijolės Sarafinienės ir Kęstučio Pociaus, magistrantų Sauliaus Prašmanto, Laimono Anušausko, Giedriaus Deveikio, kurie, neskaičiuodami darbo valandų, dirbo ir tobulėjo tuo metu tinklo pajėgumais išsiskiriančiame LITNET padalinyje.

Gi dabar, pasitinkant LITNET 10-metį, šis padalinys ne ypač kuo išsiskiria tarp kitų išaugusių ir sustiprėjusių regiononių LITNET mazgų. Gal tik tuo, kad čia puoselėjamos stipraus bazinio informatikų parengimo kompiuterių tinklų srityje tradicijos, pradėtos TEMPUS JEP-4840 vykdymo eigoje, vykdomi atsakingi tinklo technologijų taikymo darbai: tokie kaip 7-ių respublikos universitetų bendros studentų priėmimo sistemos projektavimas, palaikymas, bei eksploatacija, atliekami eksperimentiniai metodiniai informacinių technologijų taikymo studijoms darbai, dalyvaujant tarptautiniuose Copernicus programos projektuose. Visų šių darbų sėkmė- tai glaudaus Informatikos fakulteto  bendradarbiavimo su LITNET Valdymo centru rezultatas ir, linkėdami LITNET’ui stiprėti ir tobulėti Europiniame tinkle GEANT, tikime gerais bendradarbiavimo ryšiais ir sekančiame dešimtmetyje.

2001, LITNET valdymo centras, www.litnet.lt
webmaster@litnet.lt,