Arvydas Matuzonis
VDU Informacijos sistemų tarnybos direktorius
Litnet Ekspertų grupės narys

KOMPIUTERINIO RYŠIO RAIDA VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE

Elektroninės komunikacijos istorija Vytauto Didžiojo universitete prasidėjo apie 1990 m. įsijungus į Fidonet tinklą. Fidonet – tai mėgėjiškas tinklas, paremtas informacijos perdavimu iš mazgo į mazgą modemų ryšiais. Fidonet pagalba buvo galima siųsti laiškus, dalyvauti forumuose. Tai buvo visiškai nemokamas ryšys, nes telefono pokalbiai miesto ribose buvo nemokami, o telefono ryšį su kitais miestais ir užsieniu palaikydavo mazgai, turintys rėmėjų. Tačiau modemai tuo metu buvo didelė naujovė ir kainavo labai brangiai. VDU mazgas naudojosi universiteto pirmojo rektoriaus prof. A.Avižienio dovanotu 2400 bps modemu be jokių korekcijos ir suspaudimo protokolų. Kita problema – ryšys su užsienyje jau veikusio interneto ir kitų tinklų vartotojais. Laiškai į juos patekdavo per specialius vartus, kuriuos reikėdavo nurodyti kartu su gavėjo elektroninio pašto adresu. Paprastai tai buvo mokama paslauga, tačiau buvo galima rasti ir nemokamų vartų. Lietuvos ribose informacija buvo perduodama gana greitai, tačiau jei tarp adresatų susidarydavo didesnis mazgų skaičius, ypač siunčiant į užsienį, laiškai keliavo gana lėtai, kartais iki paros ir ilgiau.

Atsiradus komerciniam Relcom tinklui, 1991 m. VDU tapo ir jo nariu. Laiškai keliavo žymiai greičiau, tačiau pagrindinis trūkumas buvo tame, kad ryšys su užsieniu buvo per Maskvos Relcom mazgą. Be to tai buvo gana brangi paslauga: 1992 metais 1 kB persiųstos informacijos Lietuvos ribose kainavo 0.6 rublio, o į užsienį – 9 rubliai. Universitetui gana brangiai kainuodavo vizituojančių profesorių įprotis neribotai gauti žinutes iš Usenet konferencijų.

Paradoksalu, tačiau, nors dabar skundžiamės lėtu interneto ryšiu su pasauliu, lyginant su vakarų akademiniais tinklais, tuometiniai VDU informatikos fakulteto TEMPUS partneriai iš Vokietijos buvo labai nustebę, kai pamatė galimybę siųsti informaciją kompiuterių pagalba. Teko juos konsultuoti, padėti surasti Fidonet mazgus Vokietijoje.

Kauno technologijos universitete įrengus interneto mazgą Nordsk Data kompiuterių pagrindu, 1993 m. VDU pradėjo naudotis ir šiuo nemokamu, greitu ir, svarbiausia, nepriklausomu nuo Maskvos ryšiu. Buvo nutiesta tiesioginė keturlaidė linija nuo VDU informatikos fakulteto iki KTU Skaičiavimo centre įkurto LITNET Valdymo centro.

Pilnateisiu interneto vartotoju VDU tapo 1994 m., per LITNET gavus pirmąjį IGS maršrutizatorių ir serverį su Unix operacine sistema. Tada buvo pradėti sparčiai plėsti VDU vidaus kompiuterių tinklai, įrengtos pirmosios 14.4 kbps ryšio linijos tarp pastatų. Įrengus modemų prisiskambinimo mazgą, dėstytojams ir studentams internetas tapo pasiekiamas ir iš namų.

Šiuo metu visi VDU pastatų kompiuterių tinklai sujungti optinėmis (10-1000 Mbps) bei radijo modemų (2-11 Mbps linijomis). Į internetą įjungti visi universiteto kompiuteriai. Universitetas teikia daugumą interneto paslaugų: elektroninio pašto, WWW, FTP, POP3, modeminio prisijungimo ir kitas. Internetas ir vidaus kompiuterių tinklas plačiai naudojamas studijų organizavimo ir mokymo procese. Tam ypač patogi universitete eksploatuojama grupinio darbo sistema FirstClass, pasižyminti patogaus vidaus ir interneto elektroninio pašto, lankstaus konferencijų sistemos valdymo, priėjimo prie duomenų bazių galimybėmis. Visi be išimties studentai nuo pat studijų pradžios gauna vartotojų teises. Vis daugiau universiteto dėstytojų savo dalyko medžiagą studentams pateikia elektroniniame pavidale. Tai ypač patogu vizituojantiems dėstytojams, kurie su savo studentais gali bendrauti iš bet kurios pasaulio vietos. Universitete įrengta virš 60 kompiuterizuotų darbo vietų skaityklose - studentai bet kada gali laisvai naudotis interneto ir vidaus tinklo paslaugomis. Įrengta moderni distancinio mokymo klasė.

LITNET VDU mazgas teikia tiesioginio interneto paslaugas keletui mokyklų ir kitų nepelno siekiančių organizacijų. Universiteto prisiskambinimo mazgu naudojasi mokyklos, pavieniai akademinio visuomenės sluoksnio vartotojai. Vienu paskutiniųjų Lietuvoje elektroninio pašto UUPC prisiskambinimo mazgų dar noriai naudojasi keletas mokyklų, teturinčių vieną seną kompiuterį visų mokytojų pašto dėžutėms, taip pat aklieji, kuriems kažkodėl vis dar patogesnės DOS terpės laiškų skaitymo balsu programos.

2001, LITNET valdymo centras, www.litnet.lt
webmaster@litnet.lt,