dr. Remigijus Kutas,
VGTU skaičiavimo centro direktorius
Litnet Ekspertų grupės narys

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ( tuometinio Vilniaus technikos universiteto), kaip LITNET mazgo istorijos pradžia – 1992-jų ruduo. Tada buvo pradėta rengti X.25 technologijos ryšio linija su VU skaičiavimo centru Studentų miestelyje Saulėtekio alėjoje, turėjusi įjungti į LITNET tinklą norvegų dovanotą kompiuterį Norsk Data.

Pirmieji metai prabėgo atliekant bandymų ir derinimų darbus. Daugiau mažiau patikimas ryšys bei pirmieji reguliariai juo besinaudojantys vartotojai atsirado 1993-jų antroje pusėje, panaudojus tinklų sujungimui Ethernet tiltus ir 19,2 Kbps greičio modemus. Pradžia nebuvo lengva, trūko tinklų technologijas išmanančių žmonių. Tai sąlygojo ir prieš tai universitete priimti sprendimai buvusį skaičiavimo centrą reorganizuoti į nedidelę skaičiavimo technikos aptarnavimo grupę. Tačiau jau 1993 metų pabaigoje tapo aišku, kad ji nepajėgi atlikti naujai atsiradusius personalinių kompiuterių aptarnavimo, kompiuterių tinklo kūrimo ir eksploatavimo, įsijungimo į internetą, naujų informacijos technologijų įsisavinimo uždavinius. 1994 metų sausyje Rektoratas priėmė nutarimą atkurti universiteto skaičiavimo centrą, įkuriant jame kompiuterių tinklų grupę, kuriai pavedama vystyti universiteto kompiuterių tinklą, dalyvauti Litnet’o veikloje. Tais metais atsiranda naujos personalinių kompiuterių klasės, įrengiamas pirmas universitete vietinis kompiuterių tinklas, jungiantis Skaičiavimo centre ir Fundamentinių mokslų fakultete esančius kompiuterius. Prasideda gana spartus universiteto kompiuterizacijos, kompiuterių tinklų, internetinių technologijų plitimo etapas. Įjungtų į tinklą kompiuterių skaičiaus augimą rodo ši diagrama.

Kiekvieni šio etapo metai pasižymėjo ne tik stabiliu įjungtų į tinklą kompiuterių augimu, bet ir kitais reikšmingais tinklų vystymo darbais.

1995-iais pradeda veikti universiteto el.pašto serveris Unix darbo stotyje HP 712/60. Toliau plečiamas Fundamentinių mokslų fakulteto tinklas, įjungiamos į tinklą pirmosios kompiuterių klasės.

1996-iais pradedami įrengti tinklai ir kituose universiteto pastatuose, (I-ieji ir IV-ieji rūmai, kur įsikūrę Mechanikos, Transporto inžinerijos bei Elektronikos fakultetai, biblioteka), jie jungiami skirtinėmis linijomis į bendrą universiteto tinklą. Modernizuojamas centrinis komunikacinis mazgas Skaičiavimo centre, padidinamas ryšio linijos su LITNET VU mazgu pralaidumas iki 256 Kbps, įrengiamos komutuojamo ryšio linijos dial-up įsijungimui į universiteto tinklą, pradedami didelės greitaveikos magistralių tarp trijų pastatų studentų miestelyje projektavimo darbai, sukuriamas universiteto WWW puslapis.

1997 – ieji taip pat nestokoja svarių tinklų plėtros elementų. Paklojami šviesolaidžiai tarp komunikacinio mazgo Skaičiavimo centre ir centrinių bei antrųjų rūmų Saulėtekio regione. Tai pirmosios tokio tipo magistralės universitete, kuriose duomenų perdavimo greitį riboja tik naudojama galinė komunikacinė aparatūra. Radijo ryšiu įjungiamas A.Gustaičio Aviacijos institutas. Įrengiami vietiniai Administracijos, Statybos bei Verslo vadybos fakultetų kompiuterių tinklai centriniuose rūmuose, Aplinkos inžinerijos fakulteto tinklas antruosiuose rūmuose, kur jau pereinama prie pažangesnės, naudojamos iki šiol, suktos poros kabelių technologijos. Pradeda sparčiai augti elektroninio pašto vartotojų skaičius, šia paslauga vis daugiau naudojasi ne tik dėstytojai, bet ir studentai.

Universiteto kompiuterizacijos procese 1998 metai buvo ženklūs dviejų stambių universiteto kompiuterizavimo bei telekomunikacinės infrastruktūros vystymo projektų įgyvendinimu.

1998 metų rudenį pradėjo funkcionuoti dvi lygiagrečiųjų skaičiavimų sistemos, sudarytos iš pirmojo Lietuvoje tokio tipo lygiagrečiosios architektūros daugiaprocesorinio kompiuterio IBM RS/6000 SP ir RISC architektūros darbo stočių klasterio, kurios suteikė galimybę ne tik VGTU bet ir kitų Litnet organizacijų atstovams vystyti lygiagrečiuosius skaičiavimus, naudotis unikalia programine įranga.

Išaugęs galingos kompiuterinės įrangos kiekis, besiplečiantys vietiniai tinklai atskiruose pastatuose, augantys duomenų apsikeitimo srautai, Internet-intranet technologijų platesnis naudojimas skatino iš esmės modernizuoti universiteto kompiuterių tinklo magistrales. Todėl 1998 metais kartu su Vilniaus universitetu bei Vilniaus dailės akademija buvo parengtas ir, panaudojant Aukštųjų mokyklų kompiuterinės, laboratorinės ir kitos įrangos atnaujinimo investicinio projekto lėšas, įgyvendintas didelės greitaveikos magistralių įrengimo tarp universiteto pastatų projektas. Buvo paklota 14,5 km šviesolaidžio kabelių, sumontuota moderni komunikacinė įranga. Atlikus didelės greitaveikos (Fast Ethernet, Gigabit Ethernet, ATM) technologijų diegimo ir derinimo darbus, o 2000–iais prijungus Arcitektūros fakultetą, Vilniaus aukštesniąją transporto mokyklą bei studentų bendrabučius, iš esmės buvo suformuotas stuburinis universiteto kompiuterių tinklas (žr. schemą).

Šiandien LITNET VGTU mazgo tinkle sujungta virš 1150 kompiuterių, įvairiomis interneto paslaugomis naudojasi du trečdaliai dėstytojų ir nemažai studentų.

Plačiausiai naudojama interneto paslauga – elektroninis paštas. Šešiuose el. pašto serveriuose užregistruota 2100 vartotojų, iš jų 700 dėstytojų ir darbuotojų bei 1600 studentų. Ši paslauga suteikiama visiems to pageidaujantiems universiteto ir kitų prijungtų organizacijų darbuotojams, dėstytojams ir studentams. VGTU mazge interneto paslaugas taip pat teikia 18 FTP ir 11 WWW serverių.

Per šį Litneto gyvavimo dešimtmetį susiformavęs VGTU mazgo kolektyvas, sudarantis nors ir nuolat besikeičiančio, bet gabaus, aktyvaus ir žingeidaus jaunimo ( Vilius Zabulionis, Ramūnas Viškelis, Ramūnas Lunskus, Mindaugas Štaras ) bei pastovesnio labiau patyrusio branduolio ( Vytautas Baravykas, Galina Šilko, Jonas Dzedulionis, dr. Dalius Mažeika) sintezę, ir toliau dės visas pastangas, kad išsiplėtusi Litneto infrastruktūra įgalintų vis plačiau naudoti kompiuterių tinklų paslaugas visose akademinės veiklos srityse.