P. Šulcas
Matematikos ir informatikos institutas
LITNET ekspertų grupės narys

Matematikos ir informatikos institutas yra vienas iš elektroninių skaičiavimo mašinų (ESM) bei kompiuterių tinklų pradininkų Lietuvoje. 1962 metais čia buvo paleista pirmoji Lietuvoje lempinė skaičiavimo mašina BESM-2m (Didžioji Elektroninė Skaičiavimo Mašina). Jos gavimo iniciatorius buvo fizikas akademikas Adolfas Jucys. Tuo laiku teorinės fizikos uždaviniai turėjo itin aukštą prioritetą ir institutas sugebėjo gauti vieną pirmųjų (serijos NR. 14) SSSR pradėtų gaminti skaičiavimo mašinų. Nuo to laiko iki 1990 metų tęsėsi teoriniams uždaviniams spręsti skirtų BESM tipo skaičiavimo mašinų era institute.

Aštuntajame dešimtmetyje dviejų BESM-6 pagrindu institute buvo sukurta kolektyvinio naudojimo sistema. Prie sistemos buvo prijungta apie 50 lokalių ir nutolusių terminalų, veikė analoginių signalų įvedimo-išvedimo įrenginys, grafikų braižiklis bei grafinis terminalas. Naudojant telekomo linijas veikė terminalai Palangoje, Kaune, buvo išbandytas ryšys su Maskva, Talinu, Ryga. Nesant kitokių ryšio galimybių iki pat 1991 metų galo buvo bandoma susijungti su pasaulio kompiuterių tinklais per Maskvą, naudojant techninę ir programinę įrangą, kuri tuo metu buvo naudojama SSSR. 1983 metais  buvo pradėtas kurti X.25 protokolo SSSR Mokslų akademijos duomenų perdavimo tinklas Akademset. Šis tinklas turėjo jungti visų respublikų Mokslų akademijas bei pagrindinius mokslo centrus. Šiuos darbus institute plėtojo dr. V. Černiausko vadovaujamas skyrius. 1985 metais institutas įsigijo SM-1600 bazėje veikiantį X.25 mazgą bei ryšio įrangą, buvo išbandytas ryšys su kitais X.25 mazgais. Deja, bandymų metu atsirado daug problemų dėl blogų ryšio kanalų, ribotų kompiuterių galimybių bei mažo patikimumo. 1990 metais buvo nutrauktas šio eksperimentinio projekto finansavimas ir darbai.

Realiai veikiantis ryšys su pasaulio duomenų bazėmis buvo įrengtas institute1986 metais. Tai buvo terminalas, 300 bps greitaveikos modemu skirtąja linija sujungtas su Maskvos VNIIPAS institutu. Maskvoje veikė X.25 mazgas, sujungtas 2400 bps kanalu per Čekoslovakiją su Viena (Austrija). Iš Matematikos ir informatikos institute įrengto terminalo buvo galima gauti informaciją iš Vakarų Europos bei pasaulio duomenų bazių. 1990 metais, Maskvai pradėjus reikalauti mokėti už ryšį užsienio valiuta, šio ryšio buvo atsisakyta.

1990 metais akademiko J. Mockaus iniciatyva buvo bandoma prisijungti prie Bitnet/EARN tinklo. Šiuos darbus tuo metu pradėjo remti Soros fondas. 1991 metų pradžioje, naudojant ES-1066, institute pradėjo veikti Lietuvos EARN mazgas 1200 bps kanalu sujungtas su SUEARN mazgu Maskvoje. Deja, po sėkmingų bandymų, sustabdžius ES-1066, buvo nutraukta tolesnė mazgo plėtra bei vartotojų aptarnavimas.

1990-1993 metais institute veikė UUCP mazgas, teikęs elektroninio pašto paslaugas instituto bei kitų organizacijų vartotojams. Plečiantis LITNET ir daugumai vartotojų pradėjus naudotis LITNET elektroninio pašto paslaugomis, UUCP mazgo veikla buvo sustabdyta.

Dalyvaujant šiuose projektuose institute buvo paruošti tuo metu aukštos kvalifikacijos ryšio bei kompiuterių tinklų specialistai,  sukurta nebloga ryšio su mokslo institutais infrastruktūra, kuri vėliau panaudota kuriant LITNET

Interneto, TCP/IP protokolais pagrįsto, kompiuterių tinklo idėjos ir projektavimas prasidėjo 1991 metais po INET-91 konferencijos Kopenhagoje, kur pirmą kartą buvo pakviesti Baltijos šalių atstovai. Lietuvai atstovavęs prof. Laimutis Telksnys po konferencijos tapo pirmuoju interneto propaguotoju ir organizatoriumi Lietuvoje. 1991 metų gale buvo paruoštas BALTBONE projektas, kuriame  numatyta įrengti TCP/IP magistralę, jungiančią 5 Baltijos šalių miestus – Vilnių, Kauną, Rygą, Taliną ir Tartu. Remiant UNESCO buvo užsakyta CISCO įranga. Deja, leidimas įvežti šią įrangą į Baltijos šalis buvo gautas tik 1993 metais. ir TCP/IP protokolo bandymai prasidėjo tik 1993 metų gale.

Pradiniame LITNET plėtros etape ypatingą reikšmę turėjo Norvegijos parama. 1991 metais kovo mėnesį, praėjus dviems mėnesiams po sausio įvykių Vilniuje, Norvegijos-Lietuvos draugija Lietuvos mokslų akademijai dovanojo Norsk Data kompiuterį su leidybine sistema. Šis kompiuteris buvo sumontuotas ir paleistas Matematikos ir informatikos institute. Vienas iš šios pagalbos iniciatorių buvo Vidar Bjerkeland, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje. Tuo laiku ypatingai buvo jaučiama ryšio su užsieniu problema. Anksčiau pradėti kompiuterių tinklų projektai per Maskvą buvo stabdomi,ar jau nutraukti. Seimas ir Vyriausybė telefono ryšiui su Vakarų šalimis taip pat naudojo per Maskvą einančias linijas. Norvegija pirmoji padėjo išspręsti šią problemą. 1991 metų spalio mėn. Norvegija dovanojo Lietuvos Seimui 64 Kbps palydovinio ryšio įrangą, kurioje be telefoninių kanalų buvo 9,6 Kbps duomenų perdavimo kanalas.

Taip buvo įrengtas pirmas, nepriklausomas nuo Maskvos, tiesioginis ryšio kanalas į Vakarus. Tuo pat metu institutui buvo dovanota techninė ir programinė įranga X.25 ryšiui bei X.400 elektroninio pašto įranga.

Taip prasidėjo sparti X.25 protokolo LITNET plėtra. Remiant Norvegijai bei Šiaurės šalims 1993 metais jau veikė 3 stambūs mazgai (MII, KTU ir VU), sujungti tarpusavyje 64 Kbps X.25 ryšio kanalais. E-paštu bei kitomis paslaugomis naudojosi 6 universitetai, 11 institutų, virš 60 vyriausybinių bei nepelno organizacijų. Be techninės pagalbos, Norvegijos kompiuterių tinklų specialistai teikė patarimus ir konsultacijas įvairiais klausimais. Norvegijos akademinis tinklas UNINETT įrengė vartus (gateway) tarp X.400 protokolu dirbančio LITNET elektroninio pašto ir interneto. Tuometinis vartų administratorius Harold Tveit Alvestrand padėjo įdiegti ir kuri laiką tvarkė internete Lietuvos aukščiausio lygio domeno vardą ".lt". Konsultavo įdiegiant Lietuvos interneto domenų vardų struktūrą, kuri tebenaudojama šiuo metu.

Deja, Norsk Data kompiuteriai nepalaikė sparčiai pasaulyje besiplečiančio Internet paslaugų, turėjo specifinę architektūrą ir programinę įrangą. Be X.25 ryšio ir X.400 e-pašto kitiems darbams buvo sunkiai pritaikomi Todėl jau 1993 metų gale, gavus pirmuosius BALTBONE projektui skirtus įrenginius, buvo pradėti pirmieji TCP/IP protokolo bandymai.

1993 metų pabaigoje. buvo įrengta pirmoji 64 Kbps TCP/IP magistralė MII-KTU bei sujungti pirmieji kompiuteriai, naudojantys interneto protokolus. Vienas iš TCP/IP LITNET kūrėjų bei iniciatorių buvo Zenonas Bedalis, šiuo metu Omnitel Strategijos  skyriaus vadovas.

Lietuvos Vyriausybė nuo pat pradžios rėmė LITNET plėtotę. Buvo skiriamos lėšos, reikalingos LITNET eksploatacijai bei vidaus ryšio kanalų apmokėjimui. Visa techninė įranga buvo gaunama per tarptautinius fondus ir programas arba perkama LITNET organizacijų lėšomis. Didelę įtaką TCP/IP LITNET plėtotei turėjo Norvegija ir Šiaurės šalys. Jau 1994 metų vasarą pagrindiniai universitetai bei institutas gavo 5 HP-9000 kompiuterius, kurie buvo panaudoti teikti vartotojams interneto paslaugas.

Svarbus projektas, kuriame dalyvavo LITNET, buvo 1995-1996 metų Europos Sąjungos finansuojamas Centrinės ir Rytų Europos šalių akademinių tinklų plėtotės projektas. Vykdant šį projektą buvo įrengtas 64 Kbps palydovinis kanalas Kaunas-Stokholmas (NORDUnet), gauta 10 kompiuterių, skirtos lėšos tarptautinio kanalo apmokėjimui. 1996-1997 metais baigėsi pradinis LITNET plėtros etapas, prijungti pagrindiniai mokslo institutai, įdiegtos bazinės interneto paslaugos. Prasidėjo interneto turinio plėtros bei platesnio panaudojimo institutų poreikiams etapas.

Vienas iš pirmųjų interneto turinio projektų, kuriame dalyvavo institutas, buvo 1995-1996 metų Europos Sąjungos remiamas INSIGHT projektas Centrinės ir Rytų Europos šalims. Projekto tikslas-  paremti šių šalių įvadinių puslapių (Home Page) sukūrimą. Remiantis ES specialistų rekomendacijomis bei siūlomu svetainės modeliu buvo sukurta Lietuvos įvadinė svetainė (http://neris.mii.lt), kuri 1997 metais buvo įvertinta keletu tarptautinių prizų.

Be interneto paslaugų teikimo instituto kompiuterių tinklų specialistai savarankiškai ir kaip LITNET dalis dalyvauja daugelyje Lietuvos ir tarptautiniuose kompiuterių tinklų projektuose. Vienas iš svarbesnių pirmųjų projektų buvo dalyvavimas projektuojant ir realizuojant Valstybinių institucijų kompiuterių tinklą VIKT. 1996 metais buvo suprojektuoti ir įrengti ryšio kanalai į visas ministerijas, parinkta ryšio ir komutacinė įranga, atliktas pradinis vartotojų ir VIKT specialistų mokymas. Instituto LITNET mazgo specialistai konsultavo ir tiesiogiai dalyvavo jungiant daugumos mokslo institutų kompiuterių tinklus prie LITNET.

2000 metais instituto specialistai aktyviai dalyvavo ruošiant lituanistinės krypties mokslo institutų informacinės sistemos projektą. Šiame projekte be kompiuterinės įrangos numatyta įrengti didelės spartos magistralę, jungiančią Matematikos ir informatikos, Lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos, Kultūros ir meno, Filosofijos ir sociologijos institutus. Šiuo metu visa įranga jau gauta, bet magistralės darbai vėluoja dėl Lietuvos Telekomo draudimo pakloti optinio ryšio kabelį tarp šių institutų.

Nuo pat 1994 metų ieškoma alternatyvų Lietuvos Telekomo ryšiams. Jei iki Telekomo privatizacijos alternatyvaus ryšio paieškos priežastis buvo bloga ryšio kokybė ir maža greitaveika, šiuo metu tai daroma dėl nuolat augančių Telekomo paslaugų kainų.

Jau 1995 metais Santariškių institutų bei kitų organizacijų jungimui buvo pradėti naudoti 2 Mbps radijo ryšio modemai. Šiuo metu naudojant radijo ryšį prie MII mazgo yra prijungta apie 70 organizacijų, veikia keletas radijo ryšio mazgų aukštuose Vilniaus bokštuose bei pastatuose. 1998 metais, bendradarbiaujant su Seimu, buvo įrengtas 100 Mbps greitaveikos optinio ryšio kanalas į telekomo tarpmiestinę stotį. 1999-2001 metais buvo įrengtas optinis ryšys į netoli esančius Chemijos institutą, nacionalinę M. Mažvydo biblioteką, Puslaidininkių fizikos institutą.

Instituto specialistai buvo vieni iš LITNET integracijos į Europos Sąjungos akademinį tinklą GEANT iniciatorių. Instituto specialistai jau šiais metais planuoja įrengti didelės greitaveikos (1 Gbps) kanalus į Vilniaus tarpmiestinę telefonų stotį (ryšiui su GEANT, KTU, VU ir VGTU) bei į Seimą.

2002 metais planuojama įrengti greitaeigius kanalus, leidžiančius teikti naujas LITNET/GEANT paslaugas į Vilniaus pedagoginį universitetą ir mokslo institutus.

Institutas efektyviai naudoja LITNET teikiamas galimybes šiems tikslams:

Instituto specialistai dalyvauja vykdant valstybinę programą, skirtą lietuvių kalbos išlikimui bei naudojimui informacinėje visuomenėje. Bendradarbiaujant su Lietuvių kalbos ir literatūros institutu čia paruošta keletas elektroninių žodynų.

Institute UNESCO katedra padeda humanitarams įsisavinti naujas technologijas ir panaudoti jas savo veikloje. Multimedia centras tiria ir ruošia metodiką naujų informacinių technologijų panaudojimui kultūros paveldo saugojimui ir restauravimui, elektroninei leidybai. Centre sukurta keletas interneto svetainių, skirtų Lietuvos kultūrai ir paveldui internete pristatyti, paruošta pirma elektroninė knyga, skirta I-os lietuviškos knygos 450-mečiui. 2000 metų Hanoverio parodoje specialiu prizu buvo įvertinta I-a elektroninės knygos dalis apie Lietuvos tarmes.

Institutas remia Lietuvos Junior Achievement veiklą organizuojant rinkos ekonomikos mokymą mokyklose. Naudojant LITNET tinklą virš šimto Lietuvos mokyklų gali sėkmingai dalyvauti Junior Achievement organizuojamuose vietiniuose ir tarptautiniuose konkursuose.

2001, LITNET valdymo centras, www.litnet.lt
webmaster@litnet.lt,