 |
|
|
|
|
    |
|
|
|
|
| |||||||
|
|
Zenonas Bedalis LITNET- VARTAI Į PASAULINĮ INTERNETO TINKLĄTai buvo svarbus įvykis Lietuvos akademinės visuomenės, o kartu ir visos valstybės gyvenime, kuomet prieš 10 metų buvo įkurtas Lietuvos akademinių institucijų kompiuterių tinklas LITNET. Tai buvo pirmasis kompiuterių tinklas Lietuvoje, atvėręs vartus į pasaulinį tinklą Internet. Internetas Lietuvoje atsirado sunkiu Lietuvos valstybei laiku. Didelė padėka turi būti adresuota Šiaurės Šalių vyriausybėms, ypač Norvegijaiir jos akademinei visuomenei, kadangi didžiausią pagalbą kuriant Litnet suteikė Oslo universitetas ir jo tinklų specialistai prof. Rolf Northagen ir Vidar Bjerkeland. Jų nuoširdžių pastangų dėka Lietuvos Mokslų Akademijos Matematikos Informatikos institutui, vėliau Kauno technologijos ir Vilniaus universitetams buvo perduoti mini kompiuteriai NORSK DATA su reikalinga komunikacine technika. Labdaros forma akademinei visuomenei tiekiama kompiuterinė technika, video terminalai, kaupikliai, rašaliniai ir lazeriniai spausdintuvai, komunikacinė technika ir buvo ta materialinė bazė, kurios dėka buvo sukurtas pirmasis kompiuterių tinklas.Vakarų šalių vyriausybių ir kitų nevyriausybinių fondų pagalba pakankamai ilgai buvo tuo finansiniu ir materialiniu šaltiniu, kurio dėka kūrėsi ir plėtėsi naujasis akademinis tinklas. Lietuvos biudžetas skirdavo tik dalį lėšų ryšių paslaugoms apmokėti. Be abejo, technika nebūtų veikusi, jei ne nuoširdus Norvegijos specialistų darbas, kuri jie atliko ir Lietuvoje ir Norvegijoje. Norsk Data mini kompiuteriai tuo metu buvo pakankamai modernus ir našūs. Be kitų taikomųjų programų turėjo elektroninio pašto sistemą, bei ryšiui su globaliais kompiuterių tinklais palaikyti reikiamas technines ir programines priemones. Pirmajame Litnet gyvavimo etape ryšys su pasauliu buvo organizuotas per palydovinio ryšio sistemą, kuri buvo sumontuota ant Lietuvos respublikos Seimo rūmų stogo. Šią sistemą padovanojo Norvegijos parlamentas Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai - Atkuriamajam seimui po tragiškų sausio įvykių 1991 metais. Duomenų perdavimui sistema naudojo X.25 protokolą, sistemos dėka Respublikos Seimo vadovybė turėjo galimybe susisiekti telefoniniu ryšiu su visu pasuliu, o per sistemoje buvusį duomenų perdavimo kanalą buvo atidarytas ir pirmasis respublikoje išorinis kanalas į pasaulinį tinklą Internet. Pirmasis Litnet mazgas pradėtas kurti MA Matematikos ir informatikos institute, vėliau prie Seimo kanalo buvo prijungti KTU ir VU kompiuterių centruose esantys NorskData kompiuteriai. 1991 metų gale paaiškėjo, kad numatyta padovanoti kompiuterius Kauno Technologijos universitetui. Tada pirmą kartą teko susitikti su p. Vidar Bjerkeland ir aktyviai įsijungti į darbus, kuriant Litnet tinklą. Trumpame susitikime aptarėme ryšio organizavimo klausimus. Pirmasis susitikimas vertėjaujant bendradarbei Inai Ščerbinskienei užtruko ne ilgiau nei 10 15 min. Buvo gauti atsakymai į svarbius klausimus: kompiuteriai turi greitaeigius portus (sąsajas) didelės greitaveikos 64 Kbps kanalams. Tokių greitaeigių sąsajų panaudojimas ryšiams tarp kompiuterių buvo pakankamai gerai žinomas dalykas ir tik dėl techninių resursų bei programinės įrangos stokos nerealizuotas to meto sovietiniuose kompiuteriuose. Todėl, atsiradus techninei įrangai, buvo nuspręsta realizuoti ryšį panaudojant skaitmeninius ryšio kanalus. Geri dalykiniai ryšiai su tuometinių ryšių įmonių vadovais ir specialistais p.J.Jagminu, V.Šalausku, St.Gražiu, V.Vaitiekūnu, J.Dzekunsku ir kitais padėjo greitai išspręsti technines ir organizacines problemas. Tuo metu respublikos ryšių sistemoje buvo naudojamos sovietų gamybos skaitmeninės IKM sistemos kuriose nebuvo pasaulinius standartus atitinkančiu duomenų perdavimo modulių su atatinkamomis sąsajoms. Šiam projektui realizuoti buvo pasiryžta modernizuoti šias sistemas, sukuriant reikiamus modulius. Tuos darbus atlikome drauge su kolegomis inž. A. Zenkumi bei G.Rugieniu Kauno technologijos universiteto skaičiavimo centre. Teko ne tik sukurti reikiamus modulius, perdirbti sistemas, bet sukurti ir testavimui reikalingas priemones. Šiam reikalui naudojome savo jėgomis sukurtas aparatines ir programines priemones, kurios buvo plačiai naudojamos ir vėliau plėtojant tinklą. Litnet veteranai ir dabar prisimena tas savo rankomis sukurptas PC programėles. Labai gražus prisiminimai išliko, kai pavyko per 2 fakso pranešimus suderinti pakankamai sudėtingą techninį projektą su Norvegijos specialistais. Buvo paruošta tik struktūrinė schema su nuorodomis į standartus, bet to pakako, kad tarpusavyje vienareikšmiškai suprastume pateiktą schemą. Su pagarba prisimenu norvegą p.Ericson. Kai projektas buvo suderintas, aš paklausiau ar nurodytą techniką galėsime gauti. Neprabėgo ir mėnuo, kai eilinį kartą atvykdamas į Lietuvą, Vidar Bjerkeland ją atvežė. Beliko ją išbandyti ir sumontuoti Vilniaus ir Kauno tarpmiestinio ryšio centruose, parlamente ir KTU Skaičiavimo centre. Skaitmeninių kanalų panaudojimas visame ryšio trakte nuo KTU Skaičiavimo centro iki Matematikos informatikos instituto Vilniuje ir toliau iki Seimo tuo metu atrodė labai moderniai, tai buvo vienas pirmųjų projektų Baltijos šalyse panaudojant sovietines ryšio sistemas. Tuo metu panaudoti ir pirmieji šalyje greitaeigiai modemai, kabelinėms linijoms palaikantys ryšį 64 Kbps greitaveika. Visą reikiamą techniką mums suteikė Norvegijos valstybė, jos atskiros žinybos, o koordinuojanti darbą atliko p.Vidar Bjerkeland. Jam aš asmeniškai jaučiu didelę pagarbą ir padėką. Per trumpą laiką buvo sukurti ir išbandyti visi reikiami mazgai rusų gamybos sistemoms sujungti. KTU Litnet mazgas buvo įjungtas į tinką birželio mėnesio pabaigoje, o netrukus buvo įjungtas ir trečiasis- Vilniaus Universiteto mazgas. Profesoriaus Laimutis Telksnys inicijavo ir kartu su profesoriais A.Targamadze, V.Kaminsku, A.V.Valiuliu, S.Vengriu, įkūrė Litnet valdybą. Tuo metu teko aktyviai dalyvauti Litnet kūrimo procese ne tik atliekant inžinerinius darbus, bet rengiant medžiagą įvairiems tarptautiniams projektams. Šį darbą atlikome drauge su p. P.Šulcu, A.Kutka, R.Kavaliūnu, A.Matuzoniu, ir kitais kolegomis prie Litnet valdybos sudarytoje ekspertų grupėje. Rengėme tinklo plėtros projektus bei medžiagas tarptautiniams projektams, kurie buvo siunčiami į įvairius tarptautinius fondus. Dauguma šių projektų buvo sėkmingi ir Lietuvos akademinis tinklas sulaukdavo apčiuopiamos pagalbos, išreikštos techninėmis priemonėmis (tinklinė įranga, internet serveriai), bei apmokant už internet paslaugas. Litnetą kūrė ir dabar dar daug jų dirba šioje struktūroje, daug iniciatyvių, darbščių ir pasišventusių tinklų specialistų. Be galo malonu prisiminti tuos darbo metus, kai teko kartu dirbti su kolegomis A.Zenkumi, D.Tamulioniene, V.Čirica, K.Naruševičiumi, M.Mimiene, R.Kavaliūnu, P.Šulcu, A.Kutka, V.Nakučiu, S.Vosyliumi, R.Maskaliūnu, R.Janušauskas , A.Panevėžiu ir kitais. Interneto istorija Lietuvoje prasidėjo kartu su Litneto įkūrimu. Talkinant Norvegijos akademinio tinklo atstovams, Interneto registruose buvo įregistruotas akademinis tinklas LITNET. Gauta pirmoji IP adresų grupė. Pirmieji tinklo mazgai su Norvegijos akademiniu tinklu Nordunet buvo sujungti per mažo greičio koncentratorių, o jau 1993 metų gegužę tinklas buvo perorganizuotas X.25 tinklo komutatorių Telenet 8010 pagrindu, ir tarptautinio ryšio kanalas išplėstas iki 64 Kbps Tinklo mazgai buvo įrengti Kauno ir Vilniaus tarpmiestinio ryšio mazguose bei Seimo rūmuose. Šis sukurtas tinklas vėliau buvo perduotas Lietuvos Telekomui ir tapo Lietuvos telekomo Data Pak tinklo pradžia. Tik 1993 metų vasarą pavyko gauti dar 1991 metais per JAV fondo International Science Foundation paskirtus pirmuosius Cisco maršrutizatorius. Jų pristatymas užsitęsė dėl tuo metu veikusių apribojimų eksportuoti pažangias technologijas į Rytų Europos valstybes.Tais pat metais buvo įsigyti pirmieji SUN serveriai, ypač paplitę interneto tinkluose. Datą, kada pirmą kartą buvo įjungti Cisco maršrutizatoriai, labai lengva atsiminti: tai popietė, kada Kaune lankėsi Popiežius Jonas Paulius II. Su šios technikos atsiradimu prasidėjo naujas Litnet raidos etapas. Dar tų pačių metu rudenį buvo įrengtas naujas tarpmiestinis skaitmeninio ryšio kanalas ir jau TCP/IP protokolu buvo sujungti KTU ir MII kompiuterių centrai, prie kurių netrukus prijungtas ir VU kompiuterių tinklas. 1994 metų pradžioje buvo įrengtas ir atskiras TCP/IP ryšio kanalas į Norvegiją. Netrukus sau ir pasauliui buvo parengti pirmieji DNS, WWW serveriai, kuriuose buvo pateikta pirmoji grafinė medžiaga ir internetu paskleista informacija pasauliui apie Lietuvą, jos universitetus. Tinklas plėtėsi Kaune ir Vilniuje. Prie internet tinklo vienas po kito prijungiami KTU fakultetai, atskiros laboratorijos, universitetai VDU, KMA, įvairios mokymo įstaigos. Sujungiami net 80 Kbps sparta Vilniaus universiteto centriniai rūmai su Skaičiavimo centru Saulėtekyje, į tinklą įjungiamas VGTU. Pirmieji komutuojamo ryšio modemai prijungiami naudojant SLIP protokolą, pradedami realizuoti optinio kabelinio tinklo projektai Kaune, įvyksta pirmoji Litnet konferencija Nidoje ir t.t. Taip išliko atmintyje daugelis svarbių Litnet įvykių. Kuriant Litnet tinklą, daugeliui jos raidos etapų tinka apibūdinimas pirmą kartą Lietuvoje. Su šiuo apibūdinimu, manau, siejama ir daugelis šiandieninių veiklos etapų, o tegul tai būna ir nuolatiniu apibūdinimu. To ir linkiu visiems Litneto vadovams ir darbuotojams. Man darbas kuriant Litnet suteikė daug žinių, patirties. Panašių darbą teko atlikti dar kartą, kuriant vieną pirmųjų komercinių internet tinklų. |
|
2001, LITNET valdymo centras,
www.litnet.lt |
