Dešimtmetis Konferencija Elektroninis leidinys Foto albumas


Atgal

Genė Duobinienė,
 KTU Bibliotekos direktorė

Vilius Kučiukas,
 KTU Informatikos fakulteto Bibliotekų programinės įrangos skyriaus vedėjas

Antanas Štreimikis,
 KTU Informatikos fakulteto Bibliotekų programinės įrangos skyriaus vedėjo pavaduotojas

Aleksandras Targamadzė,
 KTU Informatikos fakulteto dekanas, prof. habil. dr., Litnet Valdybos narys

LITNET IR LIETUVOS VIRTUALI BIBLIOTEKA

1. Įvadas

Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) projektas [1, 2] vykdomas kaip 1997 m. Lietuvos Vyriausybės patvirtintos Lietuvos aukštųjų mokyklų kompiuterizavimo programos sudėtinė dalis. Jis remiasi Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) specifikacija, kurią 1995 m. parengė Kauno technologijos universiteto specialistai. Joje buvo numatyta - įsigyti, įdiegti ir eksploatuoti Lietuvos akademinėse bibliotekose pasaulyje veikiančią, paplitusią ir žinomą integruotą bibliotekinę sistemą.

Projekto iniciatoriai – Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija, Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija bei Mokslo ir studijų departamentas prie Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos.

Remiantis LABT projektu, 1998 m. pradėta kurti Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų informacijos sistema. Projektas tris metus buvo finansuojamas iš aukštųjų mokyklų lėšų. Iki 2000 m. imtinai kompiuterių ir programinės įrangos įsigijimui, metiniams mokesčiams bei darbams skirta kiek per 3 mln. Lt.

Praėjus 6 metams nuo LIBIS specifikacijos parengimo įvyko nemažai pasikeitimų informacijos technologijų srityje. Lietuvos akademinės bibliotekos iš esmės įvykdė pagrindinį savo siekį – įsigyti ir įdiegti gerai žinomą pasaulyje ir patikimą bibliotekinę programinę įrangą - ALEPH. Todėl atsirado natūralus poreikis patikslinti LABT plėtros koncepciją, siekiant sukurti Lietuvos virtualią biblioteką. Kuriant Lietuvos virtualią biblioteką, svarbus vaidmuo tenka Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklui LITNET.

2. LABT projektas

2.1 Tikslai ir uždaviniai 

LABT pagrindinis tikslas – sukurti  Lietuvos akademinių bibliotekų informacijos sistemą, leidžiančią pagerinti vartotojų informacinį aprūpinimą ir bibliotekinį aptarnavimą, sujungti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bibliotekas į vieningą sistemą, naudojantis bibliotekine programine įranga ALEPH, modernizuoti bibliotekų darbą, kurti Lietuvos virtualią biblioteką, sujungiant visus Lietuvos erdvėje išsimėčiusius e-informacijos šaltinius – tokiu būdu prisidedant prie Europos Sąjungos teminės programos “Vartotojams draugiška informacijos visuomenė”.

Pagrindiniam tikslui pasiekti būtina išspręsti šiuos uždavinius:

bullet

sukurti modernius internetu prieinamus bibliotekų elektroninius katalogus;

bullet

panaikinti dokumentų bibliografavimo ir katalogavimo dubliavimą, įdiegiant paskirstytą katalogavimą ir bendrus katalogus;

bullet

pagerinti vartotojų aptarnavimą, realizavus galimybę užsisakyti tradicinį leidinį per internetą arba sukurti sąsają į leidyklų preprintų serverius, didinant leidinių aprašų tikslumą ir išsamumą, kompiuterizuojant komplektavimą ir tarpbibliotekinius mainus;

bullet

pagerinti vartotojų aprūpinimą, pateikiant jiems informaciją ne tik apie esančius Lietuvos bibliotekose ir institucijose, bet ir užsienio bibliotekose saugomus elektroninės informacijos resursus, pvz.: katalogus, e-žurnalus, e-visateksčius dokumentus ir pan.;

bullet

pagerinti mokslinių publikacijų apskaitą ir padaryti jas prieinamas kiekvienam, sukuriant mokslinių publikacijų bibliografinę duomenų bazę su galimomis sąsajomis į preprintų serverius;

bullet

kurti temines visateksčių dokumentų duomenų bazes ir paieškos sistemas;

bullet

gerinti bibliotekų darbo valdymą, kuriant bibliometrinės statistikos ataskaitų formavimo sistemą;

bullet

sukurti Lietuvos virtualią biblioteką.

2.2 LABT tinklas

Visos Lietuvos valstybinės universitetinės bibliotekos (vadinamos LABT bibliotekomis arba bibliotekomis) jau ketvirti metai sėkmingai vykdo LABT projektą. Ateityje numatoma į šį projektą įtraukti valstybinių kolegijų, mokslo institutų bei kitų organizacijų bibliotekas. Remiantis minėtu projektu, visos bibliotekos turi būti sujungtos į LABT tinklą, kurio pamatas yra LITNET. Garantuojama greitaveika (nuo 2 Mbps iki 100 Mbps) tarp konkrečių LITNET mazgų ir bibliotekų serverių leidžia efektyviai vykdyti pagrindines LABT tinklo funkcijas:

bullet

unifikuotą bibliografinės informacijos paiešką, įskaitant selektyvų informacijos paskleidimą;

bullet

tarpbibliotekinius mainus;

bullet

kooperuotą komplektavimą;

bullet

paskirstytą bibliografavimą ir katalogavimą;

bullet

retrokonversiją;

bullet

ALEPH patobulinimų ir naujų versijų diegimą;

bullet

ALEPH duomenų kopijavimą ir atstatymą;

bullet

LIBIS autoritetinių (dalykų bei vardų ir antraščių) bazių nuolatinį atnaujinimą;

bullet

Bibliometrinės statistikos formavimą ir jos teikimą atitinkamoms institucijoms;

bullet

Visateksčių duomenų bazių katalogų sudarymą ir informacijos juose paieškos užtikrinimą;

bullet

sąsajos tarp LABT bibliotekų ir institucijos mokslo ir studijų informacijos sistemos duomenų bazių užtikrinimą;

bullet

daugialypės terpės turinio formavimą (skaitmeninio turinio publikavimą, kompetencijos formavimą, daugiakalbį “voratinklį” ir kt.);

bullet

mokymą ir mokymąsi.

 

Kiekviena LABT biblioteka arba jų grupė turi savo ALEPH serverį, kuris:

bullet

užtikrina bibliotekinius procesus ir aptarnauja atitinkamas duomenų bazes;

bullet

aptarnauja ALEPH Windows klientus (bibliotekos darbuotojų darbo vietos);

bullet

pateikia ALEPH WWW tinklapį ir aptarnauja interneto klientus;

bullet

aptarnauja informacijos paiešką viešame bibliotekos elektroniniame kataloge;

bullet

atlieka skaitytojų aptarnavimą WWW priemonėmis;

bullet

aptarnauja Z39.50 klientų paieškos užklausas.

 

Bibliotekų kataloguotojai turi galimybę atlikti paiešką visuose LABT elektroniniuose kataloguose ir, jeigu norimas bibliografinis aprašas rastas, nusikopijuoti jį į savo elektroninį katalogą ir toliau naudoti sąryšyje su kitų bibliotekinių sistemų informacija. Tokiu būdu yra taupomas laikas ir sąnaudos.Skaitytojai ir interneto vartotojai turi galimybę atlikti informacijos paiešką vienu metu visuose LABT serveriuose ALEPH WWW sąsajos pagalba.

Specialus LABT bibliometrijos serveris sudaro galimybę gauti bibliotekoms būtinas bibliometrines ir statistines ataskaitas (inventorinė knyga, skaitytojų aptarnavimo statistika, komplektavimo statistika fondo naujienoms, komplektavimo statistika ir t.t.).

Diegiama programinė įranga MetaLib ir SXF sudarys Lietuvos virtualios bibliotekos pagrindą.

3. Lietuvos virtuali biblioteka

Virtuali biblioteka [3] – tai e-bibliotekos, telekomunikacijos priemonės ir unifikuota vartotojo sąsaja. Ji apima visus galimus bibliotekos lygius - nuo namų bibliotekos iki pasaulio informacijos šaltinių: E-biblioteka - tai automatizuota tradicinė biblioteka, integruojanti vietinius ir išorinius e-šaltinių išteklius. Jos funkcijos yra prieinamos vartotojui interneto priemonėmis. Informacija vartotojui pateikiama “bibliotekiškai” tvarkinga (skirtingai, nei įprasta WWW paieškos sistemose), personalizuotu būdu ir neapsiribojant fiziniu bibliotekos turiniu. E-biblioteka paprastai teikia ir visą eilę kitų, netradicinių bibliotekai paslaugų: e-žurnalai, duomenų bazės ir kt. Galima traktuoti, kad iš dalies šiandien visos LABT bibliotekos atitinka pagrindinius e-bibliotekos požymius.

Šiandien LABT bibliotekų elektroniniai katalogai yra prieinami interneto vartotojams. WWW sąsaja nėra sudėtinga. Tačiau ji yra specifinė konkrečiam atvejui. Vartotojui paprastai reikia informacijos iš daugelio šaltinių, tame tarpe ir bibliotekų elektroninių katalogų. Lietuvoje be LABT bibliotekų yra automatizuojamos ir kitos bibliotekos, LIBIS projekto dalyvės. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia dalies Lietuvos bibliotekų suvestinį elektroninį katalogą. Šio katalogo paieškos sistema skiriasi nuo LABT bibliotekų paieškos sistemos. Kitų šalių bibliotekų elektroninių paieškos sistemų vartotojo sąsaja yra taip pat labai įvairi. Bibliotekinės informacijos paieškos sistemos iš esmės skiriasi nuo įprastų interneto paieškos sistemų. Todėl atsiranda būtinybė unifikuoti, o tuo pačiu ir personalizuoti vartotojo sąsają internete.

Kuriant Lietuvos virtualią biblioteką, siūloma naudotis LITNET tinklu, ALEPH, MetaLib ir SFX programiniais produktais bei formuoti meta duomenų bazę, kurioje būtų atliekama pirminė informacijos paieška ir jos rezultatai galėtų būti tikslinami kitų specializuotų paieškos sistemų pagalba. Meta duomenų bazė – tai duomenys apie duomenis. Viena iš galimų Lietuvos virtualios bibliotekos schemų pavaizduota 3.1 paveiksle.

3.1 pav. Lietuvos virtualios bibliotekos variantas

4 Literatūra

Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas: LABT projektas 1997 m. / B. Butkevičienė, A. Targamadzė, V. Kučiukas, A. Štreimikis; Lietuvos akademinių bibliotekų asociacija, Kauno technologijos universitetas. Kaunas 1997. 17 p.

LABT [interaktyvus]. [žiūrėta 2001 06 28]. Prieiga per internetą: http://www.library.lt

Petuchovaitė Ramunė. Tradicijos ir naujovių painiava: virtualios bibliotekos modelio link // Informacijos mokslai: mokslo darbai. 2000, nr. 15, p. 113-131.

2001, LITNET valdymo centras, www.litnet.lt
webmaster@litnet.lt,