dr. Rimantas Kavaliūnas
LITNET valdymo centro direktorius

LITNET pasiekė antrąjį technologinio lūžio tašką. Pirmasis buvo 1993 metų pabaigoje - 1994 metų pradžioje, pereinant nuo X.25 protokolo prie TCP/IP. Tada atsirado galimybė naudotis visais klasikiniais Interneto servisais. Teko pertvarkyti visą tinklo infrastruktūrą ir įdiegti naujas tinklo valdymo priemones: IP numerių ir DNS valdymą, maršrutizavimą, valdymo centro operacijas. Šį rudenį pradėtas LITNET jungimas į Europos akademinių tinklų sistemą pagal GEANT projektą taip pat žada dideles permainas.

Kaip skelbia oficiali informacija, GEANT yra ketverių metų trukmės, 220 milijonų eurų vertės, dalinai finansuojamas Europos Komisijos, 27 Europos nacionalinių akademinių tinklų konsorciumo projektas. Jis apims virš 3000 mokslo ir studijų institucijų daugiau kaip trisdešimtyje Europos šalių. GEANT tikslas - sukurti labai našų, naujausiomis technologijomis pagrįstą bendraeuropinį kompiuterių tinklą, kuris patenkintų naujus Europos mokslo ir studijų bendruomenių poreikius kompiuterių tinklų paslaugoms. Numatyta iš esmės padidinti nacionalinių akademinių tinklų tarpusavio sujungimų spartas, įdiegti naujausias telekomunikacijų ir informacines technologijas.

Bendraeuropinis akademinis kompiuterių tinklas įrengtas 1997 metais. GEANT - tai trečias jo vystymosi etapas. LITNET, kaip ir dar penki rytų Europos šalių akademiniai tinklai, jame dalyvauja pirmą kartą. Neturint patyrimo naudą galima tik prognozuoti. Neabejotina, kad GEANT projektas padės sumažinti Lietuvos atsilikimą informacinių technologijų srityje. Padės Lietuvos specialistams tyrinėti ir perkelti į Lietuvą moderniausias informacines technologijas ir jų panaudojimo patirtį. Sudarys sąlygas mokslininkams dalyvauti bendraeuropiniuose naujų informacinių technologijų projektuose, kuriuose iki menkai dalyvaujama dėl nepakankamos spartos ryšių kanalų su partneriais. Naujų technologijų įsisavinimas universitetuose atvers kelius rengti kvalifikuotus specialistus Lietuvos informacinei visuomenei aktyviai bendradarbiaujant su užsienio partneriais.

Atsakymas vienareikšmis: esame tarp silpnųjų. Pradinių prijungimo spartų pasiskirstymas tarp konsorciumo partnerių parodytas pav. 1. LITNET yra antrame stulpelyje nuo galo.

LITNET vidaus infrastruktūra turi ir silpnąją, ir stipriąją puses. Tarpmiestinių ryšių sistema silpna, kol kas turime tik vieną plačiajuostį kanalą. Tačiau pagrindines institucijas miestuose jungia optinių kabelių tinklai. Ir spartos čia artimos europinėms: 100-1000 Mbps.

Pav.1. GEANT partnerių prijungimo spartų pasiskirstymas

LITNET tinklams įsiliejant į GEANT reiks išspręsti du pagrindinius uždavinius:

Reikės įrengti ir išmokti efektyviai eksploatuoti plačiajuosčius duomenų perdavimo kanalus, įdiegti labai našią ir didelių funkcionalinių galimybių komunikacinę įrangą LITNET mazguose. Tam reikės ne tik nemažų lėšų, bet ir labai kvalifikuoto aptarnaujančio personalo.

Iki 2002 metų pabaigos tarptautinio duomenų perdavimo kanalo į GEANT sparta bus 45 Mbps. Pusė pralaidumo bus naudojama duomenų srautams GEANT viduje, antrą pusę bus galima naudoti globalaus interneto srautams.

Pirmosios pusės resursų turėtų pakakti tiek stacionariems srautams, tiek mokslo tyrimo projektams, kurių pradžioje nebus daug. Tačiau naujų ryšio galimybių atsiradimas stimuliuos naujus tarptautinius projektus, todėl kanalo apkrova palaipsniui didės.

Spartos trūkumas globalaus interneto srautams – nuolatinė LITNET problema. GEANT ją padės spręsti. 22 Mbps sparta vietoj dabar turimos 9 Mbps turėtų duoti juntamą pagerėjimą jau nuo 2002 metų pradžios.

Šiuo metu turime tik vieną plačiajuostį duomenų perdavimo kanalą. Tai 155 Mbps spartos kanalas Vilnius – Kaunas. Šios spartos turbūt pakaks ir sekantiems metams. Tačiau kanalai į kitus miestus turi būti žymiai išplėsti. Į Šiaulius ir Panevėžį reiktų 20-34 Mbps kanalų, o į Klaipėdą 100-155 Mbps. Mažesniuose miestuose esančių institucijų dalyvavimas naujų informacinių technologijų projektuose nedidelis, todėl spartos gali būti mažesnės. Alytui, Utenai ir Kėdainiams turėtų pakakti po 2-4 Mbps, o naujai jungiamiems miestams (Mažeikiai, Marijampolė, Visaginas, Tauragė) pirmaisiais darbo LITNET struktūroje metais - po 1 Mbps. Iš jų iki 0,5 Mbps galima skirti distanciniam mokymui.

Toms institucijoms, kurios prijungtos prie LITNET per optinius kabelius, nėra sudėtinga pasididinti jungimo spartas iki 1000 Mbps. Pagrindiniuose LITNET mazguose yra aparatūra tokiems jungimams. Radioryšiais prijungtoms institucijoms tokių galimybių nėra. Bene aštriausios jungimo problemos šiuo metu yra Žemės ūkio universitetui Kaune, Santariškių universitetinėms klinikoms ir mokslo tyrimo institutams Akademijos miestelyje Vilniuje. Silpni ryšiai tarp Šiaulių universiteto padalinių. Šias problemas spręsti ganėtinai sudėtinga, nes LITNET optinių ryšių sistema dėl objektyvių priežasčių beveik neauga nuo pat 1998 metų. Kadangi rimtos ir ilgalaikės alternatyvos optiniams kabeliams akademiniame tinkle nėra, kol kas galimi tik laikini ir gana brangūs sprendimai panaudojant bevielį plačiajuostį ryšį ar komercines Telekomo paslaugas.

Dabartinės interneto technologijos netenkina naujų pritaikymų poreikių:

Šioms problemoms spręsti GEANT projekto vykdymo metu bus eksperimentiškai ištirta ir įdiegta eilė naujų technologijų.

Daugialypės informacijos transliacijoms GEANT visame tinkle įdiegs UDP transliacijų (multicast) palaikymą. Kiekviename GEANT jungimo mazge diegiama speciali programinė įranga šio proceso stebėjimui ir valdymui. Paruoštos rekomendacijos institucijų vidaus tinklams.

Vykdant SEQUIN projektą ruošiama nauja IP srautų transportavimo technologija kombinuojant skirtingus perdavimo kokybės valdymo mechanizmus: maršrutizavimą pagal taisykles, paketų žymėjimą, skirtingų tipų eiles ir tvarkaraščius.

Skirtųjų linijų emuliavimas. Šis servisas turi pakeisti dabar sujungimams tarp bendruose projektuose dalyvaujančių institucijų naudojamą valdomų spartų servisą (MBS).

Dabartinio interneto protokolų IPv4 pakeitimas nauja IPv6 versija. Jau šiais metais pradedamas stambus bandomasis projektas 6NET. LITNET 2002 metais irgi turi įrengti bandomąjį IPv6 tinklą tarp pagrindinių institucijų.

Jau pradedamos bandyti ir ruošti nuolatinei eksploatacijai viso GEANT ribose IP kokybės valdymo priemonės ir MPLS (protokolas, jugiantis gerąsias ATM ir TCP/IP savybes).

Fiksuotų spartų kanalų sukūrimui optiniuose kanaluose tiriami optinių signalų bangos ilgių dalinimo, vienos bangos dalinimo keliems kanalams ir optinio IP transportavimo metodai. Jie bus įdiegti baigiamosiose projekto stadijose, kai spartos pasieks šimtus gigabitų per sekundę.

Lyginant Vakarų Europos šalių akademinių tinklų ir LITNET parametrus tokia abejonė kyla. Nors ir bandom vytis, bet neartėjame. Sakykim, LITNET tarptautinių kanalų sparta padidėjo nuo 64 Kbps 1994 metais iki 9 Mbps, tai yra 144 kartus. Atrodo įspūdingai. Bet metinis prieaugis tėra tik 2 kartai. Vakarų šalyse atitinkamas rodiklis didėja 2,2-2,5 karto per metus. Kitas rimtas signalas: GEANT projektas startavo ne nuo 2,5 Gbps magistralių spartos, kaip buvo numatyta o iškart nuo 10 Gbps.

Taigi, sklandžiai įsijungti į stiprią Europos akademinių tinklų kompaniją tikrai bus sunku. Ne tik dėl nemažų išlaidų ir silpnokos technologinės bazės. Mažokai turime aukštos klasės specialistų. Išauginti juos nelengva, bet galima. Tačiau išlaikyti jau kvalifikuotų dažniausiai nepajėgiame.

Tačiau LITNET perspektyvos nėra beviltiškos. Turime gerų specialistų ir Kaune, ir Viniuje, ir Klaipėdoje. Keturiuose miestuose laiku spėjome įsirengti neblogus optinius tinklus. Mes vis dar neprarandame vilties sukurti optinį LITNETą. Belieka truputį išplėsti optinius tinklus miestuose ir sujungti juos tarpusavyje. Pradžiai Vilnių su Kaunu: čia didžiausia mokslo ir studijų institucijų koncentracija. Ir atstumas yra toks, kad galima įveikti naudojant palyginti nebrangias optinio ryšio technologijas. Tada galėsim ne tik svajoti, bet ir realiai projektuoti 2,5-10 Gbps spartos kanalus. O jų tikrai prireiks. Ir matyt greičiau, negu mums atrodo dabar, stebint 15-20 Mbps apkrovą 155 Mbps spartos kanale Vilnius - Kaunas.

2001, LITNET valdymo centras, www.litnet.lt
webmaster@litnet.lt,