 |
|
|
|
|
    |
|
|
|
|
| |||||||
|
|
Faktai iš LITNET istorijosLITNET idėja Interneto, TCP/IP protokolais pagrįsto kompiuterių tinklo idėjos ir projektavimas prasidėjo 1991 metais po INET-91 konferencijos Kopenhagoje, kur pirmą kartą buvo pakviesti Baltijos šalių atstovai. Lietuvai atstovavęs prof. L.Telksnys po konferencijos tapo pirmuoju interneto propaguotoju ir organizatoriumi Lietuvoje. Pradiniame LITNET plėtros etape ypatingą reikšmę turėjo Norvegijos parama. 1991 m. kovo mėn., praėjus dviems mėnesiams po Sausio įvykių Vilniuje, Norvegijos-Lietuvos draugija Lietuvos mokslų akademijai padovanojo Norsk Data kompiuterį. Šis kompiuteris buvo sumontuotas ir pradėjo dirbti Matematikos ir informatikos institute (MII). Tuo laiku ypatingai buvo jaučiama ryšio su užsienio problema. Anksčiau pradėti kompiuterių tinklų projektai panaudojant Maskvos ryšio linijas buvo stabdomi arba jau nutraukti. Seimas ir Vyriausybė telefono ryšiui su Vakarų šalimis taip pat naudojo per Maskvą einančias linijas. Norvegija pirmoji padėjo išspręsti šią problemą. 1991 m. spalio mėn. Norvegija padovanojo Lietuvos Seimui 64 Kbps palydovinio ryšio įrangą, kurioje be telefoninių kanalų buvo 9,6 Kbps duomenų perdavimo kanalas. Taip buvo įrengtas pirmasis, nepriklausomas nuo Maskvos, tiesioginis ryšio kanalas į Vakarus. Tuo pat metu MII buvo padovanota techninė ir programinė įranga X.25 ryšiui bei X.400 elektroninio pašto įranga. 1991 Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET pradėjo veiklą 1991 metais spalio mėn., kai buvo įrengtas pirmasis X.25 palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo universiteto ir Matematikos ir informatikos instituto Vilniuje. Rudenį užregistruoti pirmi elektroninio pašto vartotojai. 1992 Vasario mėn. Kauno technologijos universitetas (KTU) gavo dovana iš Šiaurės šalių Norsk Data kompiuterius. Gegužės mėnesį ND Service Team A/S Vilniaus universitetui (VU) padovanojo 5 Norsk Data kompiuterius ND-570, komunikacijų įrangą bei programinę įrangą. Vilniaus universitete viešame pristatyme gegužės 17 dieną dalyvavo Norvegijos Švietimo ir Mokslo ministras Gundmund Hernes. Norvegijos ambasadorius Lietuvai Per Stavnum bei keletas kitų svečių iš Norvegijos privačių firmų, prisidėjusių prie kompiuterinės technikos siuntimo ir dovanojimo Lietuvai. Pirmasis 64 Kbps tarpmiestinis kanalas Vilniaus-Kaunas buvo įrengtas 1992m. balandžio mėn. Trys organizacijos (Matematikos ir informatikos institutas, Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas) buvo sujungtos naudojant X.25 technologiją. Birželio 3 d. padedant Norvegijos vyriausybei bei Oslo universiteto specialistams įkurta .lt adresų sritis. Lietuvai oficialiai priskirtas ISO 3166-1 kodas lt. Užregistruoti pirmieji adresų sričių simboliniai pavadinimai - ktu.lt, vu.lt, mii.lt. Norvegijos akademinio tinklo UNINETT administratorius Harold Tveit Alvestrand padėjo įkurti ir kuri laiką tvarkė internete .lt adresų sritį. Rugsėjo mėnesį Vilniaus universitete pradėjo veikti X.400 elektroninio pašto serveris. Rudenį IBM dovanojo du IBM 4381 kompiuterius Vilniasus universitetui. ND ir IBM kompiuteriai keletą metų sudarė VU kompiuterių sistemos branduolį. 1993 Aktyvi X.25 protokolo tinklų plėtra, įrengtos pirmos TCP/IP protokolo linijos. 1993 metų rudenį įrengtas naujas 64Kbps kanalas Vilnius-Kaunas, naudojant TCP/IP. Pirmieji IP numeriai buvo užregistruoti RIPE kaip LITNET savarankiškos sistemos AS2847 numeriai. 1994 LITNET valdymo centras (LVC) įkurtas Kauno technologijos universitete1994m. sausio mėn. Sausio mėnesį tinkle pradėjo veikti Vilniaus universiteto bibliotekos elektroninis katalogas su pirmais 30 000 įrašų. Tai pirmasis elektroninis bibliotekos katalogas Pabaltijyje, pasiekiamas iš viso pasaulio. Nuo kovo mėn. tarptautiniam ryšiui LITNET pradėjo naudoti Vilniaus TTC įrengtą palydovinio ryšio sistemą Vilnius - Oslo. LITNET informacijos srautai buvo siunčiami per UNINETT tinklą į pagrindinį NORDUNET mazgą Stokholme 64 Kbps greičiu. Ryšio eksploatacijos išlaidas apmokėjo Oslo universitetas. LITNET įsijungė į pasaulinį kompiuterių tinklą INTERNET. Rugpjūčio mėnesį Vilniaus universitete pradėjo veikti internetinis naujienų (news) serveris. Vasaros pabaigoje KTU Informatikos fakultete nutiesta pirma šviesolaidinio kabelio atkarpa. Rudenį LITNET tapo CEENET (Central and Eastern European Networking Association) nariu. 1995 Nuo sausio mėn. LITNET valdymo centre veikia pagrindinė Lietuvos LT vardų tarnybinė stotis. Pavasarį VU mazge paklota pirma 2,5 km šviesolaidinio kabelio atkarpa. Gegužės mėn. Tel Avive LITNET priimamas į organizaciją TERENA (TransEuropean Research and Education Network Association) ir gauna nacionalinio nario teises. 1995 metais buvo įrengti duomenų perdavimo kanalai Kaunas-Klaipėda ir Kaunas-Panevėžys. Birželio mėn. LITNET sudarė sutartį su DANTE, EUROPANET tinklą eksploatuojančia organizacija, pagal kurią LITNET įsipareigojo įrengti tarptautinį ryšių mazgą, o DANTE įsipareigojo iš PHARE lėšų kompensuoti LITNET išlaidas iki 1996 metų pabaigos 64Kbps ryšio kanalui Kaunas -Stokholmas, taip pat mokesčius už interneto paslaugas NORDUNET. Pagal šią sutartį LVC įrengta tarptautiniam ryšiui reikalinga aparatūra ir parengti ryšio eksploatacijos specialistai, atvežta ir sumontuota Swedish Space Corporation palydovinio ryšio antena. Spalio mėnesį LITNET Valdymo centre pradėjo veikti tarptautinis duomenų perdavimo kanalas Kaunas - Stokholmas (LITNET-NORDUNET) naudojant Swedish Space Corporation ryšį per palydovą TeleX. Ryšys su pasaulinių kompiuterių tinklų INTERNET palaikomas 64 Kbps greičiu. Spalio mėn. 3-5 d. Kauno technologijos universitete vyko Baltijos mokslo ir studijų tinklo konferencija BALTNET'95. Konferenciją organizavo LITNET valdymo centras kartu su Oslo universiteto prof. Rolf Nordhagen. Dalyvavo- Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos akademinių tinklų atstovai. Konferencijoje pranešimus skaitė A.Targamadzė, R. Nordhagen, L.Telksnys, G.Barzdins ir kiti. Lapkričio mėnesį užregistruota antra Litnet autonominė sistema AS5479, sujungusi Vilniaus miesto universitetus. 1996 Gegužės mėn. veikiantis palydovinio ryšio kanalas LITNET-NORDUNET išplėstas iki 128Kbps. Vasarą buvo pradėtas eksploatuoti 2 Mbps duomenų perdavimo kanalas tarp Vilniaus ir Kauno. Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys) įrengti LITNET mazgai. LITNET mazgas - tinkamai techniškai įrengtas ir tinklo paslaugas vartotojams teikiantis akademinės įstaigos padalinys. Rugpjūčio mėn. vyko pirmasis išvažiuojamasis seminaras-konferencija "Litnet vystymo perspektyvos". Lapkričio mėn. tarptautiniam ryšiui naudojamas kanalas LITNET-NORDUNET padidintas iki 512Kbps. Lapkričio mėnesį VU LITNET mazgas ir UAB Taidė pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį kompiuterinių tinklų srityje, įrengtas 64 Kbps internetinis kanalas. 1997 Vasario mėn. LITNET vartotojams atsirado galimybė naudoti WWW laikinąją saugyklą- proxy tarnybinę stotį. Tai leido sumažinti dubliuojančių duomenų kiekį per tarptautinį duomenų perdavimo kanalą. Pavasarį pradėjo veikti šešių Lietuvos universitetų bibliotekų Jungtinis katalogas. Liepos mėnesį Vilniaus universitete bendradarbiaujant su UAB Taidė įrengtas nemokamo apsikeitimo duomenų srautais tarp Lietuvos tinklų mazgas. Spalio mėnesį Vilniaus universitete internetinio kanalo pralaidumas padidintas iki 256 Kbps. 1998 Remiant ALF stipriai išplėstas Vilniaus medicinos institucijų kompiuterių tinklas. Buvo panaudota radijo ryšio technologija, Santariškių ligoninių miestelyje įrengtas šviesolaidinis tinklas. Kovo 26 d. satelitinio ryšio kanalas NORDUNET- LITNET padidintas iki 768 Kbps. Balandžio mėnesį pradėjo veikti legalios internetinės programinės įrangos saugykla tucows.vu.lt. Pavasarį veiklą pradėjo CERT- reagavimo į incidentus LITNET kompiuterių tinkluose komanda. Gegužės 18-22 d. KTU LITNET su TERENA ir NATO organizavo tarptautinę konferenciją-mokymus NATO ANW'98 "Promoting High-Speed Networks". Nuo 1998 rugsėjo mėn.tarptautinis satelitinio ryšio kanalas LITNET-NORDUNET padidintas iki 1,536 Mbps. Antroje metų pusėje VU mazge paklota 18 km šviesolaidžio, sujungusio VDA, VGTU, VU universitetinius miestelius. Jungtiniame acociacijos "InfoBalt" stende parodoje "InfoBalt'98" dalyvavo keletas visuomeninių ir valstybinių organizacijų, kurių veikla buvo susijusi su informacinių bei ryšių technologijų vystymosi Lietuvoje skatinimu. Šiame stende savo pasiekimus pristatė ir LITNET.1999 Sausio 4d. pradėtas naudoti naujas internetinių duomenų perdavimo kanalas per Lietuvos Telekomą. Pagal pasirašytą sutartį "Dėl interneto duomenų perdavimo tinklo "Takas" paslaugų teikimo" LITNET tiklo vartotojams suteikta 1024 Kbps greičio linija duomenų perdavimui į pasaulį. Satelitinis ryšio kanalas LITNET-NORDUNET nebenaudojamas. Metų pradžioje pertvarkyti VDA, VGTU, VU tinklai į nepriklausomus tinklus. Panaudotos komutuojamų virtualių tinklų bei resursų valdymo technologijos. Tarp universitetinių miestelių įrengtos 100 Mbps pralaidumo magistralės. Sausio mėnesį pradėjo veikti pirmoji 1000 Mbps ryšio linija. Vasario 12 d. pagrindinis duomenų perdavimo kanalas padidintas iki 1,536 Mbps, o rugsėjo mėn. iki 2 Mbps. Birželio mėnesį VU internetinio kanalo pralaidumas padidintas iki 512 Kbps. Rugsėjo mėn.KTU dėstytojai ir studentai pradėjo naudotis LITNET WWW pašto paslauga. Spalio 5d. pradėtas naudoti satelitinio ryšio vienkryptis kanalas į TELENORDIA. Ateinantis duomenų srautas buvo priimamas papildomu 1 Mbps kanalu naudojant proxy.ktu.lt tarnybinę stotį. Gruodžio 23d. LITNET pasirašė sutartį CENTR (Council of European National Top-Level Domain Registries) ir tampo šios organizacijos nare. 2001 Sausio 4d. LITNET Valdymo centre vyko seminaras Lietuvos mokyklų internetinių paslaugų administratoriams. Kovo mėnesį VU internetinio kanalo (jau dabar per Delfi) pralaidumas padidintas iki 1 Mbps. Vasarą dėl sunkios finansinės situacijos LITNET sumažino tarptautinius duomenų perdavimo kanalus. Nuo birželio 15d. buvo atsisakyta satelitinio vienkrypčio kanalo iš TELENORDIA. O nuo liepos 1d. iš "Lietuvos telekomo" nuomojamas tik 1 Mbps kanalas internetinių duomenų perdavimui. Nuo rugsėjo 1d. vėl veikė 2 Mbps kanalas per "Lietuvos telekomą". Spalio mėnesį pradėjo veikti legalios Linux programinės įrangos saugykla linuxberg.vu.lt. Rudenį pradėta įgyvendinti Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET plėtros programa (patvirtinta Lietuvos mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos 2000 metų liepos 28 d.). Metų pabaigoje Vilniaus universitete pradėjo veikti kompiuterinių tinklų technologijų Cisco akademija. 2001 Nuo 2001 pradžios LITNET, kartu su dar 26-ių Europos šalių nacionaliniais akademiniais tinklais, dalyvauja Europos bendrijos IST programos projekte GEANT, kurį koordinuoja DANTE (Delivery of Advanced Network Technology to Europe Ltd.). Projekto tikslas sujungti Europos šalių akademinius tinklus didžiulės spartos kanalais. LITNET pirmame etape turės 45 Mbps ryšio kanalą į pasaulinius tinklus. Pagal GEANT programą kitais metais kanalo pralaidumą numatoma didinti iki 155 Mbps. Sausio mėn. pradėtas žvalgomasis projektas, kurio tikslas- visą reikalingą informaciją Kauno miesto savivaldybės švietimo skyrius mokykloms perduotų tik elektroniniu būdu. Pirmąjį metų ketvirtį buvo atliekama minėto serviso analizė. Gegužės mėn. KTU mazge pradėtas naudoti vienkryptis duomenų perdavimo kanalas iš SMS (Satellite Media Services). Rugsėjo mėnesį VU internetinio kanalo pralaidumas padidintas iki 2Mbps. Tarp pagrindinių Vilniaus universiteto miestelių įrengtos 1000 Mbps pralaidumo linijos.
LITNET projektavo ir kūrė: prof. Laimutis Telksnys, MII Aurelija Gefenienė, VU Algimantas Kutka, VU Arūnas Maisiejus, VU Bronius Samuolis, MII Daiva Tamulionienė, KTU Gintaras Butkus, KTU Ina Ščerbinskienė, KTU Julius Sruogis, MII Kazimieras Naruševičius, KTU Milda Mimienė, KTU Petras Šulcas, MII Rimas Janušauskas, VU Romaldas Jonušas, MII Rimantas Kavaliūnas, KTU Sergejus Ščepetnovas, KTU Saulius Vosylius, VU Vaidotas Puslys, VU Vygandas Čirica, KTU Vilius Nakutis, VU Zenonas Bedalis, KTU Padėka iš svetur atskubėjusiems ir talkinusiems- Stain Bertinussen, Vidar Bjerkeland, Mats Brunel, Kari Ek, Jan S. Krogh, Rolf Nordhagen, Johan L. Stang, Thorleif Stene, Peter Vaerlien, Harold Tveit Alvestrand.
LITNET internetiniai duomenų perdavimo kanalai
EOL- Europe Online SMS- Satellite Media Services | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2001, LITNET valdymo centras,
www.litnet.lt |
